- vocelis
- vo•celis sm. 1. žr. vocelė: Vo•celis – iš plėšų ar šaknų padirbtas pelams nešti Trk. 2. saikas grūdams seikėti, lygus trečdaliui pūro: Akis kaip vocelis BzF200, KŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.